2012 m. balandžio mėn. 27 d. vyko Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos bei Bendrosios psichologijos katedrų doktorantų organizuojama IX-oji Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija „Minties laisvė ir tyrimų ribotumai psichologijoje“.

Vykusioje konferencijoje buvo pristatyti 34 pranešimai iš klinikinės, sveikatos, raidos, organizacinės psichologijos ir kitų psichologijos mokslo sričių. Pranešėjai atvyko iš Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Klaipėdos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Vytauto Didžiojo universiteto.

„Aš žinau tik vieną laisvės rūšį – minties laisvę“ – rašė Antuanas de Sent Egziuperi. Lengva jam kalbėti – jis buvo rašytojas ir dar lakūnas, todėl galėjo nevaržomas skrajoti padangėmis tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Mokslininkui paleisti savo mintis laisvai skrajoti kur kas sunkiau – jau paties mokslinio metodo reikalavimai tyrėjo fantaziją įspraudžia į gana siaurus rėmus. O kur dar duomenų rinkimo sunkumai, nepakankamas tyrimo metodikų pasirinkimas, ribotos statistinės analizės galimybės..?
Ko gero, jei iš visų psichologijos klasikų būtų reikalauta prieš skelbiant savo teorijas pagrįsti jas empiriniais tyrimais, dabar nebūtume girdėję nei apie Edipo kompleksą, nei apie archetipus. Šiurpas ima, kai pagalvoji: visą psichologinės minties branduolį formavo žmonės, nepasivarginę atlikti bent kiek reprezentatyvaus kiekybinio tyrimo!
Mūsų amžiuje kiekvienas psichologijos studentas žino, kaip geras empirinis tyrimas atliekamas. Ir ne vieno pradedančio tyrėjo jaunatvišką entuziazmą nuslopino labiau patyrusio kolegos perspėjimas: „Šito ištirti nepavyks“. Ką gi, tai kaina, kurią psichologija moka už teisę vadintis mokslu. Ir vis dėlto – bent jau kolegų rate galime sau leisti kartais atsipalaiduoti ir (daugiau ar mažiau moksliškai) pafantazuoti apie dar neatrastus kintamųjų ryšius, žmogaus elgsenos dėsnius, iki šiol negirdėtas psichoterapijos galimybes. Galbūt įsigilinę į tai, KAIP ką nors ištirti, kartais pamirštame, KĄ ketinome tyrimo dėka sužinoti? Tada tyrimo rezultatai lieka tik skaičiais popieriuje, o ne naujomis mokslinėmis žiniomis.
Todėl šių metų konferencijos dalyvius kvietėme ne tik kritiškai pažvelgti į savo tyrimo ribotumus, bet ir užmesti akį „anapus“ tyrimo ir pasvarstyti: „O kas, jei..?“. O kas, jei pabandytume spėlioti, ar koreliuojančius kintamuosius sieja priežastinis ryšys? O kas, jei mano tyrimo rezultatais nuspręstų pasiremti Švietimo ministerija? Ir netgi: o kas, jei aš iš tiesų aptikau kažką svarbaus?

Konferencijos programa.

Geriausi konferencijos pranešimai buvo publikuoti leidinio Jaunųjų mokslininkų psichologų darbai pirmajame numeryje.

Konferencijos organizacinis komitetas: pirmininkė Vaiva Klimaitė; nariai: Justina Kaliatkaitė, Lauryna Rakickienė, Ieva Dulinskaitė, Olga Zamalijeva, Andrius Lošakevičius.

Konferencijos mokslo komitetas: pirmininkė: prof. habil. dr. Danutė Gailienė; nariai: prof. dr. Albinas Bagdonas, prof. dr. (HP) Gintautas Valickas, doc. dr. Evaldas Kazlauskas, dr. Antanas Kairys.